Orchidėjų kelias į Europą

Kai pirmieji europiečiai pasiekė atokias atogrąžų šalis, jų dėmesį patraukė augalai labai puošniais, egzotiškais žiedais. Netgi vešlioje ir spalvingoje atogrąžų augmenijoje orchidėjų žiedai savo spalvingumu ir forma aiškiai išsiskyrė. Greitai Senojoje Europoje pasklido gandai apie neįtikėtiną ten augančių orchidėjų grožį. Dažnai pasakojimai buvo apipinami įvairiomis legendomis, romantiškomis istorijomis. Nuo to laiko susidomėjimas orchidėjomis neblėsta iki šiol. 

Orchidėjomis dažniausiai vadinami puošnūs, kultūroje auginami gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalai. Ši šeima yra viena iš didžiausių tarp žiedinių augalų. Manoma, kad jai priklauso apie 25 000 rūšių. Jos paplitusios visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Vien Lietuvoje priskaičiuojama daugiau negu 30 gegužraibinių šeimos rūšių, bet dauguma augalų yra palyginti neišvaizdūs. 

 
                                                                      Cattleya 


Daugiausia gegužraibinių šeimos rūšių paplitę atogrąžų ir paatogrąžių kraštuose. Iš čia kilę dauguma kambariuose auginamų orchidėjų. Jos stebina savo žiedų spalvų ir formų įvairove. Kai kurios auga dirvožemyje, bet dauguma yra epifitai, kurie įsikuria ant kitų augalų. Vienos gyvena medžių šakumose, kur susikaupia pūvančių augalų liekanos, kitos – aukštų medžių vainikuose, o trečios šaknimis prisitvirtina prie kamieno žievės. Orchidėjos sugeba išgyventi net uolų plyšiuose! Neretai epifitinės orchidėjos taip apauga atraminį augalą, kad jo nesimato tarp žiedų. Nesunku įsivaizduoti, kokį įspūdį Pietų Amerikoje ispanų konkistadorams paliko medžiai, apaugę žydinčiomis katlėjomis! 

Įspūdingais orchidėjų žiedais ir aromatu susižavėję keliautojai ilgai bandė jas „prisijaukinti“. Augalai buvo renkami gamtoje ir burlaiviais plukdomi į Europą. Tuo metu labai trūko žinių apie orchidėjų priežiūrą, laivai buvo lėti, jų triumai tvankūs ir dauguma augalų žūdavo dar nepasiekę Europos. Tie, kurie atplaukdavo gyvi, labai greitai žūdavo dėl netinkamos priežiūros. 

 

                                                             Coelogyne cristata 


Oranžerijose pavykus sėkmingai išauginti ir pražydinti pirmuosius augalus, orchidėjų paklausa labai išaugo. Nors visi gegužraibiniai augalai subrandina daug sėklų, jų nepavykdavo sudaiginti. Vėliau išaiškėjo, kad gamtoje sėklos sudygsta tik tuomet, kai sėkla sudaro ryšį (mikorizę) su specialiais grybais. 

Net tinkamai prižiūrimos orchidėjos auga ir dauginasi palyginti lėtai – kultūroje užauginti augalai neužpildė sparčiai augančių poreikių, todėl jos ir toliau buvo renkamos natūraliose augavietėse. XIX amžiuje orchidėjų paklausa taip išaugo, kad buvo organizuojamos specialios ekspedicijos, o joms vadovaudavo profesionalūs „orchidėjų medžiotojai“. Kai kuriose šalyse buvo masiškai kertami atogrąžų miškai - ne dėl medienos, bet dėl aukštai viršūnėse augančių epifitinių orchidėjų. Kelios Anglijos kompanijos net nutiesė geležinkelius nuo uosto iki savo oranžerijų, kad galėtų patogiai pervežti atplukdytas augalų siuntas. Netrukus kai kurios orchidėjos išnyko arba tapo retos. Yra nemažai rūšių orchidėjų, kurių oranžerijose auginama daugiau, negu jų liko gamtoje. 

„Orchidėjų karštinės“ metu (XIX amžiuje) orchidėjos buvo aukso kainos ir laikytos prabangos simboliu. Tiesa, kai kurių rūšių augalai, „nugvelbti“ iš didikų botanikos sodų, puikiai augo ir paprastų miestiečių namuose. Vėsūs ir drėgni namai tiko Coelogyne cristata augalams, todėl ši rūšis iš Imperatoriškojo botanikos sodo plačiai paplito tuometinėje Rusijoje. XX amžiuje pagaliau buvo atrastas būdas, kaip orchidėjas padauginti sėklomis – tuomet jos ėmė plisti ir kaip kambariniai augalai. 

Dabar orchidėjų dauginimas ir auginimas yra pelninga pramonės šaka. Selekcininkai kryžmina ir atrenka dekoratyvius hibridus, o specialiose mikrobiologinėse laboratorijose iš jų greitai padauginami milijonai identiškų „palikuonių“. Oranžerijose su kontroliuojamu klimatu daigeliai iki pirmų žiedų užauginami per keletą metų – daug greičiau negu įprastinėmis sąlygomis. Tailande ir Taivanyje šią pramonės šaką remia valstybė, ji sudaro nemažą dalį šalių eksporto. Pritaikius modernius dauginimo būdus, kai kurių genčių (pvz., Phalaenopsis ) augalai taip atpigo, kad auginami kaip „vienkartiniai“ – peržydėję pakeičiami naujais.